Gyventi dėl kitų ar gyventi sau?

Visuomenė susiskirsčiusi į gyvenančius savo malonumui ir į tuos, kurie aukoja tai, kas jiems svarbu, kad kiti būtų laimingi. Pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo žmogaus moralinių vertybių, gyvenimo įvykių, taip pat nuo auklėjimo ar kultūros. Tai kas priverčia žmogų nepaisyti savęs ir aukotis dėl kitų arba, atvirkščiai, užmirši aplinkinius ir siekti savo laimės?
Visų pirma, didžioji dalis visuomenės aukoja savo individualius norus dėl šeimos. Prieš kurdami šeimą žmonės gerai apmąsto, ką jiems reikės paaukoti, ko neteks, tačiau palygina su tuo, ką gaus ir ar verta. Dažniausiai pasirenkamas šeimyninis gyvenimas, kuriam tenka aukoti laiką, sveikatą, dėl kurio kyla rūpesčių, nuo kurių reikia išsivaduoti. Taip žmogus pamina asmeninius interesus ir siekia šeimos gerovės. Apie atsidavimą šeimai ir asmeninio gyvenimo auką dėl jos rašė XX a. moderniosios prozos autorius Francas Kafka savo kūrinyje „Metamorfozė“. Jame pagrindinis veikėjas Gregoras pasirinko savo gyvenimą ir laiką atiduoti nekenčiamam darbui, kad galėtų uždirbti pinigų šeimai išlaikyti ir išivaduoti iš tėvų skolų.