,,Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems“ (Seneka) (J. Radvanas, Šatrijos Ragana, B. Krivickas)

Visais laikais kiekvienas žmogus stengiasi gyventi kuo geriau. Jis, to siekdamas, dažnai pastebi, kad gera darydamas kitiems įprasmina ir asmeninį gyvenimą. Jau Apšvietos epochos mąstytojas Volteras yra pastebėjęs, jog ,,niekam tikęs tas, kuris tinka tik sau pačiam“, dėl to vieni stengiasi dėl tėvynės gerovės ir joje gyvenančių žmonių, o kiti ypač daug dėmesio skiria aplink save esantiems individams, kuriems reikia pagalbos. Todėl svarbu suvokti, kaip žmogus įprasmina savo egzistavimą Žemėje.

Stengdamasis dėl tėvynės, stengiesi ir dėl savęs. Būna taip, jog žmonės gyvena tik savo gyvenimą, vengia padėti kitiems, kadangi jie nesieja savo egzistencijos prasmės su kitiems teikiama nauda, tačiau būna ir tokių asmenų, kurie suvokia, kad tai, ką jie padaro dėl kitų, yra vertingiausia. Būtent tokį veikėją, kuris stengiasi ne dėl savęs, o dėl visos valstybės gerovės, sutinkame Jono Radvano herojiniame epe ,,Radviliada“. Renesanso laikotarpio rašytojas gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir paskatintas Jono Abramavičiaus aprašė Mikalojaus Radvilo Rudojo nuopelnus Lietuvai. Protagonistas Radvila Rudasis išgirdo, kad kyla grėsmė Vilniui, o tada iškart pradėjo regzti planus, kaip galėtų apsaugoti tėvynę. Jis negalvojo, kas jam pačiam nutiks, bet mąstė apie valstybės likimą. Būdamas gudrus ir išmintingas karvedys, Radvila Rudasis vedė savo karius prieš Maksvos kunigaikščio Ivano Rūsčiojo kariuomenę būtent tada, kai priešai ruošėsi poilsiui po sunkios dienos prie Ulos upės.