„Sąžiningumas yra giriamas, bet badauja“ (Juvenalis). Nebadauti?

Sąžinė yra viena iš pamatinių žmogaus vertybių, lemiančių kiekvieno asmens moralumą ir elgesį, drauge formuodama visos visuomenės įstatymus, moralės normas, požiūrį į žmogų ir jo vertę. Jos šaknys glūdi kažkur giliai kiekvieno žmogaus pasąmonėje, todėl galima teigti, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo to kaip jie elgiasi, turi sąžinę tik skirtingai su ja elgiasi – ją puoselėja, nuslopina arba naudojasi sąžine tik tada, kai tai jiems naudinga. Sąžinė dažnai iškelia dilemą – pasielgti teisingai, atsižvelgiant į aplinkinių gerovę, ar pasielgti savanaudiškai, galbūt išnaudojant kitą žmogų. Šis sprendimas visada yra sunkus ir nors, deja, labai dažnai yra pasirenkamas antrasis variantas, aš manau, kad sąžiningas asmuo ir sąžininga visuomenė turėtų būti didžiausia vertybė ir siekiamybė, kuriant gražesnę visuomenę ir siekiant nugyventi prasmingesnį gyvenimą kiekvienam asmeniškai.