Ar sąžiningumas visada žmogaus pagalbininkas?

Kiekviename gyvenimo žingsnyje mus lydi sąžinės jausmas. Žmonėms ši vertybė yra svarbi ir ji yra visų vertinama. Tačiau neretai susimąstome, ar sąžiningumas visuomet yra mūsų pagalbininkas?
Sąžiningumo vertybės svarbą galime įžvelgti J.Marcinkevičiaus kūryboje. Tai vienas ryškiausių XXa. lietuvių literatūros veikėjų. Jis yra poetas, dramaturgas bei vertėjas. Pagrindinė Marcinkevičiaus kūrybos tema – Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta, kultūra, žmogus. Tai žmogus, nepabūgęs rašyti savo kūrinius, remdamasis nacionalistinėmis idėjomis bei vertybėmis, nepasaint to, kad tuo metu buvo lietuvių literatūros sąstingis - ,,brėžnevinis“ laikotarpis. Vienas tipiškiausių jo kūrinių yra drama ,,Mažvydas“. Tai draminės trilogijos ( ,,Mindaugas“, ,,Mažvydas“, ,,Katedra“) antroji dalis. Šiame kūrinyje pagrindinis veikėjas Mažvydas stengiasi, kad lietuviai neprarastų savo tautinio identiteto – galų gale gimtosios kalbos. Mažvydas visuomet buvo pasiruošęs kovoti už sąžiningumą, teisybę ir bet kokia kaina siekti užsibrėžto tikslo: ,, Bet aš kovosiu, Vilentai, kovosiu!/ Aš grumsiuos dėl kiekvieno žodžio“. Tokiais žodžiais Mažvydas kalbėjo apie savo gyvenimo tikslą – lietuvišką žodį. Šiam veikėjui sąžiningai atliekant pareigą pavyko įkvėpti daugelį kitų žmonių. Marcinkevičiaus kuriamas žmogus – tai tarsi pavyzdys kitiems, kaip jie turėtų elgtis, norėdami pasaulį padaryti geresnį. Todėl pagrįstai galime teigti, kad ,norint pasiekti savo užsibrėžtų tikslų, turime jų siekti sąžiningai ir su didele meile.