Vaiko ir vaikystes samprata renesanso laikotarpiu

Nuo gimimo iki maždaug 7-erių abiejų lyčių vaikais užsiimdavo motina arba auklė, kurios tenkindavo pagrindinius jų poreikius ir rūpinosi psichofizine raida, sekdamos pasakas, eiliuotas pasakėčias, dainuodamos, ypač lopšines, ragindamos žaisti gryname ore. Vėliau sūnų auklėjimo procesui vadovavo tėvas, o dukrų – motina . Abiejų lyčių edukacijos tikslai buvo skirtingi: vieni žaidimai vyriški , kiti moteriški. Motinos rengė dukras žmonų ir motinų vaidmenims. Jos privalėjo sugebėti ne tik vadovauti namų ūkiui ir patarnauti vyrui, bet ir būti sveikos bei linksmai nusiteikusios. Mergaitės buvo izoliuojamos nuo visuomenės (ne šeimos pasaulio) ir nuolat kontroliuojamos