Motinos paveikslas lietuvių literatūroje

Žymaus Libano rašytojo Džibrano nuomone „Mama yra viskas – ji mūsų paguoda sielvarte, mūsų viltis kančioje ir mūsų stiprybė bejėgiškume. Ji yra meilės, gailestingumo, užuojautos ir atlaidumo šaltinis“. Iš tiesų, motinystė suteikia moterims stiprybės, sustiprina atsakingumo jausmą, išbando kantrybę ir sujungia atžalą nenutrūkstamu ryšiu su motina. Skirtingų amžių lietuvių literatūroje mamos paveikslas skiriasi. Mamą, kuri aukoja savo pomėgius, puoselėja gerąsias vertybes bei rūpinasi savo vaikais, vaizduoja neoromantikė Šatrijos Ragana savo autobiografinio pobūdžio apysakoje „Sename dvare“. Tačiau moderniosios prozos kūrėjas, ekspresionistas Jurgis Savickis savo novelėje „Kova“ parodo kitą, tamsų motinos paveikslą.