Motinos paveikslas lietuvių literatūroje

Motina yra labai svarbus žmogus, kuris supažindina savo vaikus su pasauliu, moko suprasti gyvenimą, formuoti vertybes. Idealu, kai auklėdama vaiką, motina yra ir savo diegiamų vertybių pavyzdys, tačiau kartais nutinka ir taip, kad motinai už vaiką yra svarbesnės linksmybės, ji nė nesistengia rūpintis vaiku. Aišku, ne visos motinos ir yra tobulos, tačiau kurios visa siela atsiduoda motinystei, yra atsakingos, išaugina dorus ir laimingus vaikus. Be abejo, kūrėjas siekia įprasminti motinos paveikslą. Ryškius motinų paveikslus yra sukūrę rašytojai Šatrijos Ragana ir Jurgis Savickis.

Idealios motinos paveikslą lietuvių literatūroje sukūrė XXa. neoromantizmo atstovė Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“. Pagrindinė veikėja mamatė myli savo vaikus, stengiasi, kad jie užaugtų dori ir užjaučiantys kitą, būtų gailestingi. Mamatei svarbiausia užauginti dorus žmones, ji vaikus auklėja vadovaudamasi krikščioniškomis vertybėmis, Bibliojos mokymu. Marijai didelė vertybė yra tikėjimas, jos turtingas dvasinis pasaulis. Mamatė aiškina, kad reikia daryti gerus darbus, tada vaiko sieloje užauga daug auksinių plunksnelių – tai patinka Dievuliui. Mirus Kazelei, mamatė įkalba Irusią atiduoti pačią gražiausią suknelę ir taip įrodyti, kad savo geriausiai draugei nieko negaila.