Ar gilios patirtys reikalingos žmogui?

Skaudaus laiško Biliūnas neišmeta, nes jis jam įdomus kaip psichologinė medžiaga. Rašytojas, kaip ir novelės ,,Vagis’’ pasakotojas, nesmerkia, bando suprasti ir pateisinti Julijos brolio požiūrį. Nors pasakotojas išvengė bausmės, tačiau dvasinė širdgėla ir graužatis išliko, nes krikščionybė sako: ,,Ką padarai kitam, tą pirmiausia padarai sau.‘‘ Todėl gilios patirtys nėra reikalingos, nes jos kankina žmogų iki gyvenimo galo. Visa tai įrodo, jog egzistuoja dalis žmonių, jaučiančių nenumaldomą gailestį dėl savo veiksmo, pakeitusio jų dvasinę būseną. Patirtį, iš kurios galima pasimokyti ir jos nebekartoti, galime įžvelgti prozininko Jono Biliūno novelėje ,,Kliudžiau‘‘.