Kas Irutę verčia prisiminti mamą?

Pradžioje, kūrinio laikas yra dabartis, vakaras: „Raudoniems saulėlydžiams begęstant“, ryškus saulėlydžis atspindi toliau pasakojamus stiprius Irusės jausmus, minima raudona spalva, kuri labiau pabrėžia jos dvasinę būseną, lyg ji būtų ryški ir pilna emocijų.

Toks lyrinio subjekto jausmų išreiškimas pasinaudojant gamta, jausmų ir gamtos ryšio sudarymas yra romantizmo epochos literatūro bruožas, kurs dažnas ir neoromantinėje kūryboje.