Vienatvė – išsigelbėjimas ar pražūtis?

Anot Justino Marcinkevičiaus, ,, Žmogus todėl ir panašus į dievą, / Kad jis toks vienišas, toks baisiai vienas!‘‘ Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, todėl vienatvę (kaip ir pats Jėzus Kristus, kai buvo prikaltas prie kryžiaus) yra išgyvenęs dažnas asmuo. Individo emocinė būsena priklauso nuo jo psichologinio stiprumo arba nuo santykių su kitais žmonėmis, tačiau kiekvienas asmuo į skaudžius išgyvenimus reaguoja skirtingai. Tokiomis akimirkomis atsiskleidžia žmogaus laikysena, yra išbandoma jo vidinė stiprybė. Vieni kenčia dėl artimo žmogaus praradimo, nepasisekusios meilės, todėl užsidaro savyje ir negeba suvaldyti skausmo. Kiti, sunkų laikotarpį ištveria susitaikydami su tuo, ko jau nebegali pakeisti, be to, jie geba užslėpti sielvartą. Vienaip ar kitaip, emocinis nestabilumas, kurį iššaukia skausmas, individą pastūmėja link vienatvės.