Kaip kalbos norminimo tendencijos priklauso nuo istorinio laikotarpio? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.

Kalbos norminimas – tai taisyklių kūrimas, rašybos, skyrybos nustatymas, kalbos sistemos kūrimas, visuomenėje pripažįstamų kalbos faktų ir jos vartojimo būdų nustatymas. Bendrinės kalbos normos yra fiksuotos, surašytos kodeksuose: 1.rašybos rinkiniuose; 2.skyrybos rinkiniuose; 3.žodynuose, 4.gramatikose. Lietuvių kalbos norminimo kriterijai išskiriami šie: 1)universalaus tikslingumo kriterijus (vartojama tik tai, kas tikslinga). 2)kalbos grynumo kriterijus (kalboje reikia palikti tik tai, kas iš tiesų yra tikslinga). 3) sistemingumo kriterijus (norma niekada nebus tai kas pažeidžia lietuvių kalbos sistemą). 4) pastovumo kriterijus (vartosenos tradicijų laikantis normos negali būti kaitaliojamos. Per dažnai keičiant normas, nyktųkalba. Vietovardžiai rašomi laikantis tradicijų. Miestu pav. parenkami aukštaitiškai. Su pavardėmis gali būti keli variantai pagal tarimą). 5) tikslumo kriterijus – vienareikšmiškumo kriterijus. (Svarbesnė ne žodžio kilmė,o tarimo kilmė). 6)glaustumo arba kalbos ekonomiškumo kriterijus. 7)žodžių kilmės kriterijus. Štai tiek kalbos norminimo teorijos. O kai lietuvių kalbos norminimas pasireiškė praktikoje? Kaip jis kito priklausomai nuo istorinių laikotarpių?