Žmogiškosios vertybės lietuvių literatūroje

Kiekvienas vertybės sampratą supranta savaip, vienam vertybė gali būti jo artimas žmogus, kitam kažkoks daiktas. Vertybė yra tai, kas brangu, vertinama ir puoselėjama kaip neįkainojamas turtas. Vertybės - tai tam tikros moralinės nuostatos, pagal kurias žmonės gyvena, dirba, kuria šeimą ar valstybę. Vertybių svarba žmogaus gyvenime yra ypač didelė. Ateitis ir geras gyvenimas užtikrintas tiems, kas jų paiso ir jas puoselėja. Tikriausiai kiekvienas sutiktų, kad niekas nenori gyventi tuščiai, todėl vertybės ir jų laikymasis padeda žmogui gyventi prasmingą ir laimingą gyvenimą, taipogi daugumą žmonių vertina tik žmones, kurie yra tolerantiški, mandagūs, išsilavinę, kitaip tariant išsiugdę savyje svarbiausias žmogiškąsias vertybes. Vertybių laikymasis kuria žmogaus asmenybę. Kūriniuose dažniausiai analizuojamos pamatinės žmogaus vertybės. Dažniausiai įvardijamos tos, kurios nekinta ir yra amžinosios ne tik literatūroje, bet ir žmogaus gyvenime. Mano nuomone, pagrindinės ir nepamainomos vertybės tiek lietuvių literatūroje, tiek gyvenime yra šeima, atjauta, atlaidumas ir tautiškumas. Skaitydamas literatūrą, kurioje yra svarstomos amžinosios žmogaus vertybės, žmogus yra su jomis supažindinamas ir paruošiamas gyvenimo iššūkiams. Daugiausia puoselėjamų vertybių galima įžvelgti lietuvių literatūroje, tokių rašytojų, kaip Jonas Biliūnas ir Maironis. Taigi, remdamasis būtent šių rašytojų kūriniais, pasvarstysiu, kokios svarbiausios žmogaus vertybės yra atskleidžiamos lietuvių literatūroje.