Dėl ko verta aukotis? (J. Radvanas, A. Mickevičius, V. Krėvė)

Kartą garsus lietuvių diplomatas, valstybės tarnautojas, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai, Žygimantas Pavilionis yra pasakęs: „Drąsa, pasiaukojimas ar tiesiog auka yra patys nuostabiausi ir gražiausi dalykai, kuriuos žmogus šioje žemėje gali padaryti.“ Auka – tai besąlygiško atsidavimo reikalaujanti, sunki misija, už kurią nesitikima gauti jokios materialinės naudos. Tokiai rimtai užduočiai ryžtasi ir ją atlikti sugeba tikrai ne kiekvienas. Žinoma, aukotis galima dėl daugybės priežasčių, bet ne kiekviena iš jų yra to verta. Taigi, kyla be galo svarbus klausimas, dėl ko žmogui verta paaukoti savo gyvenimą?

                      Visų pirma, žmogui verta aukotis dėl Tėvynės, kurios sąvoka įsipina į kiekvieno tapatybę ir kuri padaro žmogų tuo, kuo jis yra. Trumpai sakant, Tėvynė – tai žmonių bendruomenė, jų apgyvendintas kraštas, kilmės vieta, žmogaus būties dvasinis ir fizinis šaltinis. Tik pasiaukodamas žmogus gali parodyti savo ištikimybę ir tikrą atsidavimą savo gimtajam kraštui. Nuo neatmenamų laikų Tėvynė buvo įvairiapusiškai puoselėjama: gerbiama, ginama ir aukštinama, o aukojimosi dėl jos svarba puikiai atskleidžiama lietuvių literatūroje.