Sapnai – pasąmonės pranešimai

Naktis mums atveria langą į begalybę. Be abejo, kiekvienam malonu, kai jį lanko šviesūs sapnai. Tačiau juk pasitaiko visokių: slogių, kamuojančių, sapnų...Mūsų smegenys sapne paprastai nedalyvauja, bet prieš pat užmingant nusistatytoji minčių kryptis tęsiama, užtat užmigti su šviesiomis mintimis bus labai išmintinga.

Sapnas – tai bandymas sumažinti pasąmonės įtampą, pasiekiant iliuzinį norų patenkinimo išgyvenimą. Žmogui miegant iš dalies miega ir jo ego. Tokiu būdu pasąmonės turinys iš dalies praranda ego kontrolę, ir nepriimtini impulsai siekia patekti į sąmonę.

S. Freudas padarė išvadą, kad sapnai tikrai turi prasmę: jie pasąmonės pranešimai, kuriuos reikia mokytis aiškinti. Viename reikšmingiausių S. Freudo kūrinių, 1899 metais pasirodžiusiame veikale Sapnų aiškinimas, randame gana ambicingus žodžius: „Sapnų aiškinimas – tai karališkas kelias į pasąmonės pažinimą“.

Tuo metu, kai neurozes tyrinėjęs S. Freudas pradėjo domėtis sapnais, vyravo du požiūriai šiuo klausimu.

Pagal pirmąjį sapnai atgamina esant būdravimo būsenai įvykusius įvykius ar jų epizodus. Jie susiję su dabarties rūpesčiais.