Jauno žmogaus vertybių sistema Lietuvos literatūroje (J. Radvanas ir kt.)

Vertybės yra kiekvieno žmogaus individualus suvokimas, kuris pradedamas formuoti ankstyvoje vaikystėje. Šeima, aplinka, papročiai, tradicijos kiekvienam iš mūsų padeda susikurti unikalią ir individualią savo vertybių sistemą. Tačiau lemiamą žingsnį vertybių prioritetuose padedame kiekvienas savarankiškai, pasirenkame tai, kas mums atrodo svarbiausia ir geriausia. Tam įtakos turi ir kultūrinė patirtis: perskaitytos knygos, peržiūrėti filmai, išgirsti ar sužinoti istoriniai įvykiai taip pat prisideda prie vertybių formavimo. Visų svarbiausia yra nepaminti savo įsitikinimų, vertybių, būtina jas ginti ir puoselėti. Šiandien savo kalboje pristatysiu J. Radvano,  J. Biliūno ir K. Donelaičio kūryboje.

J. Radvano epe kalbama apie Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimą. Visoje poemoje suminėti faktai yra tikri. Jis kūrinyje vaizduojamas kaip - didikas patriotas, Tėvynės gynėjas. Istorinis „Radviliados“ fonas - tai Livonijos karas, vykęs 1558-1583 metais. Viename pirmosios dalies epizode Radvanas pasakoja, kaip nuo mažens buvo ugdomas būsimojo Tėvynės gynėjo asmenybe. Šioje poemoje taip pat atsispindi baroko pasaulėjauta. Poemoje sudėliojamas tobulo herojaus gyvenimo būdas ir veiklos programa: tikrasis atlygis laukia tik danguje,taigi stengtis verta ne dėl šio pasaulio blizgučių, o dėl savo ramios sąžinės ir tyros sielos, gyventi reikia kukliai ir dorai, o veikti - nesavanaudiškai. Poetas subtiliai parodo požiūrį į kilmingumą: aukšta kilmė - tai ne gimstant gautas pranašumas prieš kitus žmones ir įvairios privilegijos, o didžiulis Apvaizdas siųstas įpareigojimas. Poemos herojaus paveikslas sukurtas kaip sektinas pavyzdys Lietuvos bajorams.