Ką reiškia būti laisvam? (pagal graikų mitus apie Dedalą ir Ikarą, Prometėją ir Narcizą)

Gyvendami laisvoje valstybėje mes retai susimąstome, kas yra toji laisvė ir ką reiškia žmogui būti laisvam. Šiandieninis žmogus dažnai susiduria su laisvės sąvoka, tačiau retai susimąsto, ką jam reiškia laisvė. Ir todėl dažnam atrodo, kad pakanka gimti laisvoje šalyje, kad būtum laisvas. Kiekvienas žmogus į klausimą, kas jam yra laisvė, atsakytų skirtingai. „Laisvė yra daryti, ką nori, ir nuo nieko nepriklausyti“, - pasakytų dažnas mano bendraamžis. Tačiau garsus Atėnų politikas Periklis aiškintų, jog „laisvės paslaptis yra drąsa“. O Aristotelis papildytų, jog „laisvė – tai būti tikruoju savo gyvenimo šeimininku“. Senovės graikams laisvės suvokimas yra susijęs su orumu, savitvarda, kilniais tikslais. Graikų laisvė nėra anarchinio pobūdžio, nes, anot Tacito, „tik kvailiai vadina savivalę laisve“. Šiandien į klausimą, ką reiškia būti laisvam, bandysiu atsakyti remdamasis garsiausiais graikų mitais apie Dedalą ir Ikarą, Prometėją ir Narcizą.

Būti laisvam – tai nevaržyti savęs, nejausti ribų, nežaboti savo fantazijos ir troškimų. Įgijęs laisvę žmogus džiaugiasi, jog jam pavyko išsiveržti iš nelaisvės. Būtent tą ir išgyvena pagrindiniai mito apie Dedalą ir Ikarą personažai tėvas ir sūnus. Mitas pasakoja apie nagingiausią to meto skulptorių ir architektą Dedalą, kuris sumanė padaryti sau ir sūnui Ikarui sparnus. Būdamas drąsus, atkaklus ir kūrybingas žmogus bei maištinga asmenybė jis surišo plunksnas į tankų audinį, dėdamas jas nuo mažiausios iki didžiausios. Didesnes plunksnas rišo siūlais, o mažesnes sutepė vašku. Kai darbas buvo baigtas, Dedalas užsidėjo sparnus, pradėjo jais plasnoti ir pakilo į orą.