Gėrio ir blogio vaizdiniai, jų turinys, sąsajos su kultūros tradicija W.Goldingo romane „Musių valdovas”

Viljamas Goldingas (1911 – 1993m.) – XX a. romanistas, pjesių ir poezijos kūrėjasi, Nobelio literatūros premijos laureatas. Rašyti pradėjo būdamas septynerių. Patyręs Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, tarnaudamas Britų karo laivyne, vėliau grįžo prie mokytojavimo ir rašymo. Stebėdamas pasaulio gyvenimą, įvykius, žmones, V. Goldingas kaskart vis labiau įsitikindavo, kad žmonija serga. Jo manymu, rašytojo uždavinys – nustatyti diagnozę ir gydyti. Jis ieško tos ligos apraiškų kiekviename individe. Jis gilinasi į žmogaus prigimtį, parodo, kad žemieji žmogaus instinktai atitinkamomis sąlygomis išsikeroja ir nustelbia viską, kas žmogų daro žmogumi. Rašytojas nerimauja dėl jaunosios kartos likimo - negi ir jai teks patirti, išgyventi tą tragediją, kurią teko išgyventi vyresniajai kartai per Antrąjį pasaulinį karą? Kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries? Kas žmogų daro žmogumi? Šie svarbiausi klausimai, nedavę ramybės V. Goldingui, atsispindi daugelyje jo kūrinių, taip pat ir „Musių valdove“, kurį rašytojas parašė 1954m. – filosofiniame, alegoriniame romane, išgarsinusiame autorių visame pasaulyje.