Kodėl gerumas pasaulyje reikalingas?

  Kiekvienas žmogus trokšta grožio ir tiesos. Šie dalykai sudaro harmoniją. Tačiau realiame gyvenime sunku ją pasiekti. Būtina pasirinkti gyvenimo kelią, padedantį dvasiškai tobulėti. Gerumas – tai gyvenimo grožio pamatas. Jo siekti galima įvairiais būdais, tačiau būtina pasirinkti tinkamas kelio gaires. Dažnai gyvenimas nėra tiesus. Tenka susidurti su daugybe užtvarų, baimių, blogiu. Skaudu, kad šiandien moralinės vertybės išgyvena nuosmukį. Geras žmogus dažnai atrodo lyg balta varna, savotiškas Don Kichotas. Mandagų elgesį pakeičia įžūlus, storžieviškas, sąžiningumas vertinamas kaip nemokėjimas būti apsukriam. Taip palaipsniui įvyksta dvasinė degradacija, nuopuolis. Kai pirmenybė teikiama pinigams, daiktams, žimogaus santykis su kitais yra netikras. Norima bendrauti tik dėl naudos, egoistinių ketinimų. Gerumas gali išgelbėti žmones nuo egoizmo, netikrų vertybių. Jis nušviečia pilką gyvenimo kasdienybę, skaidrina mūsų dvasią, suteikia vilties. Taip gimsta tvirta nuostata, kad gerumas gali išgelbėti net visą pasaulį. 

  Pastaruoju metu dominuoja didelis gyvenimo tempas, įtampa, sumaištis. Atrodo, kad nelieka laiko pabūti su artimaisiais, pasakyti švelnų žodį, nuraminti, užjausti. Tačiau tai netiesa. Jeigu iš tikrųjų gerbiame, mylime žmones, negalime gyventi egoistiškai. Juk gerumas- savotiškas vaistas, leidžiantis prasmingiau gyventi, džiaugtis savimi ir pasauliu. Tai akivaizdžiai rodo Jono Biliūno, lyrinio apsakymo pradininko, humanisto, asmeninis gyvenimas. Rašytojas gražiai mylėjo savo žmoną Juliją Janulaitytę.