Justino Marcinkečiaus "Mindaugo" istorinis kontekstas, tema ir problemos. Valdovo asmenybės drama: pasirinkimas tarp asmeninės laimės ir valstybės

Justinas Marcinkevičius yra poetas, dramaturgas, akademikas ir vertėjas. Jis jautė didžiulę pagarbą knygoms: „Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais". Sovietmečiu Justinas Marcinkevičius buvo laikomas vienu didžiausių to meto autoritetų. Rašytojas sukūrė poetinę dramą „Mindaugas“, kuri yra draminės trilogijos („Mindaugas”, „Mažvydas”, „Katedra”) pirmoji dalis. Tad, šiandien savo viešojoje lietuvių kalboje nagrinėsiu šią poetinę dramą – jos istorinį kotekstą, temą, problemas ir Valdovo Mindaugo asmenybės dramą.

                      Justino Marcinkevičiaus poetinėje dramoje „Mindaugas“ epocha ir charakteriai tarnauja istorinio vyksmo analizei. Istorinis kontekstas yra beveik identiškas faktinei įvykių eigai. Poetas nesiekia pakeisti istorijos, bet nori parodyti kunigaikščio Mindaugo asmenybę, vidinius išgyvenimus. Pagrindinė dramos tema yra kunigaikštis Mindaugas, jo valstybės valdymas ir asmeninės laimės siekis. Valdovas Mindaugas yra vaizduojamas racionalus, sąmoningas, nuoseklus politikas ir patriotas. Kaip ir kiekviename kūrinyje, dramoje yra įžvelšiamos problemos. Justino Marcinkevičiaus poetinėje dramoje „Mindaugas“ vyrauja šios problemos: Ar verta aukoti savo asmeninę laimę vardan gimtinės? Ar tikslas visada pateisina priemones? Ar kiekvienas žmogus trokšta asmeninės laimės? Kaip būti teisingu ir visų žmonių gerbiamu valdovu? Kaip suderinti asmeninę laimę su pareiga tautai?