Kodėl svarbu nepamiršti savo tautos praeities?

Daugelis tautų turi ne vieną amžių siekiančią savo istoriją, kuri pasakoja apie protėvių žygdarbius, laimėjimus bei įveiktas negandas. Šiais laikais, ypač, jauni žmonės,  vis rečiau nori klausytis šių pasakojimų. Taip,  bėgant laikui, istorija savaime išsitrina iš žmonijos atminties . Tad, priešaky iškyla klausimas,  o kodėl svarbu atminti tautos praeitį?

Visų pirma, tautos praeitis yra svarbi norint išlaikyti tautos identitetą. „Tauta be tautiškumo – kūnas be sielos“ yra pasakęs Konstantinas Ušinskis . Jau renesanso laikais žmonės suvokė  svarbą  dalyvauti  kuriant tautos kultūrą. Vienas iš tokių žmonių buvo ir rašytojas  Mikalojus Daukša 16 a. pabaigoje išvertęs į lietuvių kalbą pamokslų rinkinį „Postilė“ bei lenkiškai parašęs „Prakalba į malonųjį skaitytoją“. Tuometinėje LDK, susiklosčius istorinėms aplinkybėms, visuomenėje sparčiai plito lenkėjimas, tad  renesanso epochos ir kontrreformacijos  įkvėptas rašytojas  jautė pareigą užkirsti kelią šiam, grėsmę tautos išlikimui keliančiam, procesui.  Mikalojus Daukša savo kūrinyje smerkė lenkėjančią visuomenę, apleidusią ir išsižadėjusią savos kalbos. Mikalojaus Daukšos „ Prakalboje“ taip pat  pirmą kartą buvo įvardyta  ir tautos samprata, kuri apibrėžė, jog tautą sudaro 3 įgimti dalykai: tėvų žemės, papročiai ir kalba, o būtent prigimtis ir labiausiai susaisto žmogų su tauta. Anot autoriaus, žmogus, gerbiantis bei neišsižadantis savo prigimties, puoselėja tautos santaiką, vienybę, bei gerovę. Taigi,  atsigręždami į praeityje susiformavusią tautos sampratą, žmonės suvokia, kas juos skiria nuo kitų tautų ir geba išlaikyti savo tautos identitetą.