Ar pasyvus žmogus išties griauna savo gyvenimą?

   Pasyvumas- tai individo neryžtingumas, abejingumas aplinkai ir sau, bei nesugebėjimas imtis jokių veiksmų dėl savęs ar šalia esančio. Dažnai pradedant naują veiklą džiaugiamės dideliu idėjų antplūdžiu, ir galime daug fantazuoti, kurti, kalbėti, bet kai norime pradėti veikti, dažnai stabtelime ir suabejojame. Itin dažnai pradedame mąstyti ,,O kas, jei nepavyks?“ ir išsigandę metame viską, ką pradėjome, į šalį. Todėl kyla klausimas, ar iš tiesų žmogaus pasyvumas gali sugriauti gyvenimą?
    Visų pirma, pasyvumas gali priversti žmogų atsisakyti savo svajonių. Apie neišsipildžiusią svajonę atskleidė Lietuvos išeivijos rašytojas Marius Katiliškis, XX amžiaus viduryje parašęs romaną ,,Miškais ateina ruduo“. Kūrinio protagonistas Tilius Gelažius atitarnavęs armijoje svajoja apie valdišką tarnybą, tačiau kai jam turtingas ūkininkas Doveika pasiūlo patogesnį darbą, o Tilius ir pasirenka jį. Dirbdamas pas Doveiką Tilius įsimyli dar visai jauną jo žmoną Moniką ir metęs viską, kas buvo iki šiol, įklimpsta į aistring  ą ir slaptą meilę su Doveikos žmona. Tačiau, prabėgus keletui mėnesių Tilius gauna laišką, kuriame siūlomas išsvajotasis vyresniojo eigulio darbas. Tik dabar pagrindinis veikėjas nebegali eiti į šią tarnybą, nes nenori palikti Monikos, ir net nesurizikavęs jis atsisako šio darbo. Tad pasyvumas suteikia žmogui baimę rizikuoti ir leidžia tik plaukti pasroviui, atsisakant visų sunkiai pasiekiamų svajonių.