Vyrų paveikslai Sofoklio tragedijoje ,,Antigonė‘‘

Sofoklis – vienas žymiausių ir garsiausių graikų tragikų, kurio sukurtų kūrinių sąraše – apie 120 unikalių tragedijų. Deja, iš jų visų liko tik septynios, tarp kurių ir žymioji tragedija „Antigonė“. Tai tikriausiai viena labiausiai aptariamų ir savo istorija visus sudominančius kūrinių, kuriame akcentuojamos ne tik svarbiausios žmonių vertybės, bet ir gyvenimo principai, nesutarimai. Paprastai dažniausiai aptariamas Antigonės paveikslas, bet įdomūs yra ir Kreonto bei Haimono paveikslai. Tėvas ir sūnus, kurie buvo visiškai skirtingi, kaip diena ir naktis, kaip šviesa ir tamsa. Tad šioje kalboje argumentuotai aptarsiu Kreonto ir Haimono paveikslus.

Kreontas – žiaurus, žmogiškųjų vertybių nesuprantantis ir nesuvokiantis, savo siela aklas valdovas. Būtent tokia Kreonto charakteristika atsispindi visoje Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Kaip ir žinoma, kūrinyje Antigonė stoja prieš Kreontą į svarbią kovą, kurioje ji bando apginti savo ir savo šeimos poziciją, tačiau Kreontas pasirodo kaip žiaurus ir aklas valdovas – už įstatymo pažeidimą nubaudžia mirties bausme Antigonę, nepaisant to, kad visi bendruomenės žmonės ją palaikė. Kreontas nesuvokia žmogiškųjų vertybių svarbos. Taip yra todėl, kad Kreontas nepaiso nieko ir aklai remiasi įstatymais, pažeidžiančiais dorovės, žmogiškumo principus. Taigi, miesto valdovas dramoje „Antigonėje“ iškyla kaip žiaurus, žmogiškų vertybių nesuvokiantis valdovas.