Pramonės perversmo poveikis XIX a. Europos visuomenei – progresas, stagnacija ar nuosmukis?

Pramonės perversmas, prasidėjęs dar XVIII a. pab. ir tęsęsis iki pat XIX a. pab., neatpažįstamai pakeitė žmonių gyvenimą. Viskas prasidėjo išradus paprastą garo mašiną ir pradėjus kurti fabrikus, vėliau tai lėmė socialinių santykių pokyčius: žmonių kovą už lygias teises bei luomų panaikinimą ir galiausiai tai atsispindėjo Europos ekonomikoje. Įvykus šiam perversmui, Europa tapo modernia kontinento dalimi, kurią šiek tiek patobulintą matome ir dabar.

Kultūrinių santykių progresas prasidėjo dar XVIII a. pabaigos Europoje. Verslininkai ėmė ieškoti būdų neefektyviam rankų darbui pakeisti, tad didžiausias perversmas įvyko gamyboje. Vienas svarbiausių to meto išradimų – D. Vatso garo mašina. Jos pagalba buvo išrasta mechaninė verpimo mašina, kuri leido darbą atlikti daug greičiau nei rankomis, taip pat pradėti konstruoti garlaiviai ir garvežiai, kurie galėdavo gabenti didesnį krovinį ir pasiekti didesnį greitį nei jų pirmtakai. Tai dar labiau paspartino ekonomikos raidą, nes augant pramonei susikūrę fabrikai galėjo gauti didžiulius kiekius žaliavų iš visos Europos, o pagamintas prekes vežti pardavinėti į tolimas šalis. Taip pat pagerėjo žmonių susisiekimas, nes 1843 m. buvo išrastas laidinis telegrafas, dar vėliau – telefonas. Labai svarbių pokyčių įvyko medicinoje. Atradus bakterijas, virusus, paaiškėjo daugelio ligų kilmė, buvo sukurti skiepai. Taip pat atsirado minimalus suvokimas apie asmens higieną. V. Rentgenas atrado spindulius, leidžiančius peršviesti žmogaus kūną. Dėl šių laimėjimų pailgėjo žmonių gyvenimo trukmė. Tačiau visa tai turėjo ir neigiamą pusę. Išradus modernius mechanizmus, daug darbininkų neteko darbo. Fabrikai teršė miestus, dėl to pablogėjo žmonių sveikata. Vis dėlto, nepaisant nuostolių, visi nauji pramonės išradimai turėjo didžiulę reikšmę tolimesniam Europos visuomenės vystymuisi, kuris juntamas ir šiais laikais.