Apšvietos idėjų poveikis to meto visuomenėms – progresas ar regresas?

Plintantis noras sukurti teisingesnę visuomenę, pasiekti naujų mokslinių laimėjimų, atsisakyti religinių dogmų, bei įsitvirtinęs proto vertės suvokimas lėmė Apšvietos idėjų plitimą XVIII a. Europoje. Garsūs to meto žmonės manė, kad valdžią reikia padalinti į tris dalis: įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Apšvietos idėjos padarė labai didelę įtaką to meto valstybėms, tai buvo pagrindas visoms įvykusioms revoliucijoms.

Pirmiausia Apšvietos idėjos pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas. XVIII a. II pusėje dauguma Šiaurės Amerikos kolonijų priklausė Didžiajai Britanijai. Tačiau britų valdžia nebuvo maloni savo kolonijoms. Kolonijas ji laikė tik valstybės iždo papildymo šaltiniu, gausiai ribojo prekybą su kitomis šalimis, kolonijos galėjo prekiauti tik su Anglija. Paskutinis lašas taurėje buvo kolonistų dar didesnis apmokestinimas. Kilo didžiulis pasipiktinimas. Kolonistai reikalavo, kad jiems būtų atstovaujama D. Britanijos parlamente, kitaip mokesčių jie nemokės, bet britų karalius griežtai atsisakė derėtis. Galiausiai šis pasipriešinimas virto Nepriklausomybės karu ir tai lėmė pagal Apšvietos idėjas parengtą Nepriklausomybės deklaraciją, kuri skelbė, kad 13 kolonijų atsiskiria nuo D. Britanijos ir kuria savarankišką valstybę – Jungtines Amerikos Valstijas. Taip buvo priimta pirmoji pasaulyje konstitucija, JAV panaikinta karaliaus valdžia, įsitvirtino valdžios padalijimas į tris valdžias, bei išrinktas pirmasis JAV prezidentas. Taigi, iš Europos sklindančios Apšvietos idėjos darė teigiamą įtaką Amerikos susikūrimui, nes tai padėjo kolonijom tapti nepriklausoma, savarankiška, bei demokratiška valstybe, kurioje žmonės buvo lygiateisiai. Tačiau iš kitos pusės Apšvieta turėjo skaudžią kainą, nes per mūšius su Didžiąja Britanija žuvo labai daug amerikiečių karių.