Kur link veda tobulybės siekimas?

Kartą visai atsitiktinai perskaičiau vieno garsiausių vokiečių Švietimo epochos rašytojų Johano Volfgango Gėtės mintį – ,,Savo netobulumo suvokimas artina prie tobulumo“, – ir susimąsčiau, o kas iš tiesų yra tobulumas, tobulybė? Lietuvių kalbos žodyne tobulybė yra apibrėžiama kaip – ,,aukščiausias kokios nors teigiamos kobybės laipsnis“ arba ,,teigiamas, tobulas bruožas, požymis“. O kaip mes turėtume suvokti savo netobulumą? Ar apskritai įmanoma pasiekti tobulybę? Juk visi ją suprantame įsivaizduojame kitaip. O gal yra kažkas, ką galime suvokti kaip tobulumo pavyzdį, ir tiesiog pasakyti: ,,Ne, tai tikrai negali būti tobula!“ Juk tobulybė yra kažkas neapčiuopiama, o tik numanoma, jaučiama. Juk negalime sakyti ,,Aš esu tobulas“, – jei nežinome, kas tai yra iš tikrųjų. Tad kas iš tiesų yra tobulybė ir kur link mus gali nuvesti jos siekimas?