Koks klasikos vaidmuo kultūroje ir žmogaus gyvenime?

Klasika vadiname didžiausios meninės vertės žmonijai ar kuriai tautai svarbius, išliekančius kūrinius. Klasikos kūriniai svarbūs ne tik dėl jų meniškumo, bet ir dėl esminių žmogaus būties ir visuomenės temų, gyvenimo prasmės klausimų. Tokie kūriniai gilina skaitytojo sąmonę, ugdo mąstymą ir stiprina meninį jausmą. Klasikos skaitytojas aiškiau mato sudėtingą žmogaus pasaulį, moka atpažinti vertybes, skiria vienadienius dalykus nuo esminių. Toks pažinimas ir sąmonės galių išvystymas keičia skaitantįjį, formuoja jo asmenybę, pasaulėžiūrą, ugdo moralinius principus. Taip žmogus atranda prasmingo ir teisingo gyvenimo galimybę, jis, pasak R. Tamošaičio, darosi tiesus. Teisingumas ir yra tiesa, arba tai, kas nėra kreiva. Teisingas gyvenimas ir tiesus žmogaus kelias yra priešprieša „kreivumui“ – klaidingam ir melagingam gyvenimui. Taip pat literatūrologas teigia, jog knyga – idėjų, temų bei įdomių minčių šaltinis. Taigi, šiems teiginiams argumentuoti pasirinksiu K. Donelaičio, J. Biliūno, A. Mickevičiaus kūrinius.

Pirmiausia kalbėsiu apie vieną klasikos poetų Kristijoną Donelaitį ir jo poemą ,,Metai“. Kristijonas Donelaitis, realizmo atstovas, – pirmasis didis Mažosios Lietuvos poetas, ištaręs svarų ir skambų, lakų ir vaizdingą lietuvišką žodį, kuris nugalėjo amžių tėkmę bei negandas ir pasiekė mus. Vienas iš svarbiausių jo kūrinių- ,,Metai“. Šis kūrinys sudarytas iš keturių metų laikų. Pagrindiniai ,,Metų“ veikėjai – paprasti būrai, lietuviai. Autorius juos skirsto į ,,viežlybuosius“ ir ,,nenaudėlius“. Viežlybieji būrai klausė valdžios, sąžiningai atlikdavo savo darbus ir po sunkių darbų Dievo neužmiršdavo, o nenaudėliai - tingi dirbti, girtuokliauja, neklauso valdžios, neina į bažnyčią. Šie veikėjų bruožai ryškiai atskleidžiami ištraukoje apie būrus ir ponus, kur jie lyginami. Čia „viežlybieji“ būrai neapleidžia savo darbų, kaip įmanydami stengiasi viską padaryti kuo geriau. Taip pat yra neišrankūs maistui, jiems tinka bet koks kąsnelis. Tačiau šie teigiami veikėjai labiausiai vertinami dėl religingumo, tikėjimo Dievu. Po sunkių darbų jie neužmiršdavo Dievo, kad ir kaip būtų pavargę padėkoja Jam. Taip pat ir prie stalo pasimeldžia Dievui, padėkoja už vaišes. Tačiau visai kitokie yra neigiami veikėjai K. Donelaičio vadinami „nenaudėliais“. Šie tingėdavo bet kokį darbą dirbti, jiems labiau patikdavo gulėti ir nieko neveikti. Ir negana to, jiems bet koks maistas neįtikdavo. Nenaudėliai rinkdavosi tik gausų vaišių stalą, kuriuo vaišindavosi nepadėkoję Dievui. Tačiau čia svarbiausi ir mums labiausiai reikšmingi yra teigiami veikėjai, pasak K. Donelaičio, ,,viežlybieji“ būrai, kurie pabrėžia vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių - darbštumą. Būrai, kurie rimtai žiūrėjo į savo darbą, į jį įdėdavo širdies, jie buvo dori, nes darbštūs žmonės ir yra dori. Kristijonas Donelaitis norėjo, kad kuo daugiau žmonių taptų dorais, kad rimtai žiūrėtų į savo pareigas. Taip pat K. Donelaitis poemoje „Metai“ teigia, jog lietuvis turi būti kuklus, nesiekiantis garbės ar didelio dėmesio.