Korupcijos vaidmuo kasdieniniame gyvenime

Korupcijos sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio „corrumpo“, kuris reiškia „pagadinti, sunaikinti, paversti niekais“ arba „iškreipti, išvesti iš kelio, papirkti‘. Sąvokos paaiškinimas atspindi korupcijos poveikio visuomenei ir jos moralinėms vertybėms esmę: korupcija naikina tai, ką nuo civilizacijos pradžios pati visuomenė mėgino sukurti normomis, taisyklėmis, standartais – pačią visuomenės tvarką, ryšį tarp „leistina“ ir „neleistina“, visuomenės tikėjimą „taisykles atitinkančio“ ir „taisyklių neatitinkančio“ elgesio pasekmių prognozavimu, nulemiantį atskirų individų moralinę savireguliaciją. Dažniausiai su korupcija susiduriama valstybės ar savivaldybės įstaigose, teisėsaugos, verslo sektoriuose. Diržytė ir Patapas (2015) ištyrė, jog daugelis žmonių supranta, kas yra korupcijos fenomenas, nors pripažįsta susiduriantys su korupcija įvairiuose sektoriuose, tačiau tai nemenkina jų pasitenkinimo gyvenimu, priešingai – gyvenimu, savo materialine ir finansine padėtimi bei galimybėmis yra labiau patenkinti tie, kurie dažniau susiduria su korupcija. Čia kyla paradoksas, kodėl apie korupcija kalbama neigiamai, nors žmonės iš dalies yra patenkinti, gyvendami apsupti korupcijos.

Pirmiausia panagrinėkime korupcijos atvejus, kuriuos inicijuoja patys gyventojai. Kiekvienas vykdantis ekonominę veiklą moka mokesčiu valstybei, už tai gauna atitinkamas paslaugas, pavyzdžiui, socialines, švietimo, kultūros, sporto, įstatymais nustatytas paslaugas ir pan. Akivaizdus šešėlis vyksta sveikatos sistemoje ir policijoje. Korupcijos paplitimą sveikatos priežiūros sistemoje lemia pati veikla, susijusi su asmenų sveikatos išsaugojimu. Žmonės jaudinasi dėl savo ar artimųjų gerovės, yra įsisenėjęs mąstymas, jog gydytojas labiau rūpinsis pacientu gavęs kyšį. Kitą vertus, kyšis yra duodamas už tai, kad gydytojas išrašytų receptinius vaistus, nedarbingumo pažymėjimą, išsiųstų į sanatoriją, pripažintų atitinkamo laipsnio invalidumą net tuomet, kai tai yra netikslinga sveikatos atžvilgiu.