Broniaus Krivicko eilėraščio „Mano dienos nebūtin pasvirę...“ analizė ir interpretacija

Broniaus Krivicko eilėraščiai – bandymas atskleisti sutrikusio, kryžkelėje atsidūrusio žmogaus būseną totalitarizmo laikotarpiu Europoje. Kaip ir daugelio poetų Antrojo pasaulinio karo metų kūryboje bandoma formuoti naujus idealus, nubrėžti ribą tarp to, kas šventa ir kas kasdieniška, įprasta, retsykiais – netgi pernelyg pompastiška ir pervertinama. Broniaus Krivicko poezijos tema – garbė ir savigarba, lemianti apsisprendimą aukotis, herojiškos mirties pasirinkimą. Sonetas „Mano dienos nebūtin pasvirę...“ puikiai reprezentuoja poeto lyrikos tematiką ir problematiką. Ryškios mirties aliuzijos ir simbolinė rudens prasmė. B. Krivicko eilėraščiuose nesunku įžvelgti rudenėjančios gamtos leitmotyvo pasikartojimą.