Jodi Picoult knygos „Mano sesers globėjas“ refleksija

Jodi Picoult – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų. Už visą jos kūrybą jai buvo paskirta premija. J. Picoult yra parašiusi keliolika knygų, sulaukusių didžiulio skaitytojų pripažinimo. Šios autorės kuriama literatūra yra skirta įvairaus amžiaus žmonėms. Rašytoja gali savo pasakojimais praplėsti jaunuolio akiratį, o giliais išgyvenimais priversti susimąstyti jau brandų žmogų. Lietuvos skaitytojams ypač žinomos autorės knygos yra „Nykstantys pavidalai", „Dešimtasis ratas", „Devyniolika minučių", o, mano manymu, geriausia bei garsiausia knyga laikyčiau J. Picoult šedevrą „Mano sesers globėjas".

„Šeimos nesivadovauja logika, tik emocijomis“ – toks apibendrinimas tapo savotišku Jodi Picoult moto, pristatant knygą „Mano sesers globėjas“. Emocijos čia išties pralenkia logiką. Knygoje pasakojama jautri ir netradicinė istorija apie gražią šeimą, kuriai tenka įveikti labai sunkius išbandymus, apsispręsti tikriausiai sunkiausiu gyvenime klausimu, kuris neišvengiamai lems vienos iš dviejų gyvybių žūtį.

Knygoje veikėjų jausmai bei emocijos pateikiamos labai detaliai, kiekvieno žmogaus situacija atrodo kritinė, kiekvienam noris pagelbėt, padėt, užjaust. O ką reiškia būti gerais tėvais, gera seserimi, geru žmogumi? Ar teisinga daryti viską, kad išgelbėtum vaiko gyvybę, nors tai pažeidžia kito žmogaus teises? Ar verta stengtis suvokti kas esi, jei šios pastangos atveda prie konflikto su savimi? Klausyti savo širdies balso ar kitų patarimų? Šios, bei kitos, vis naujai kylančios problemos, analizuojamos išskirtinio turinio bei mąstymo psichologiniame romane „Mano sesers globėjas“.