Tėvų ir vaikų samprata lietuvių literatūroje

Taip pat apie tėvų ir vaikų santykius yra rašęs vienas jauniausių XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių literatūros klasikų Jonas Biliūnas. Jo apsakyme ,,Ubagas“ taip pat analizuojama tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Kūrinyje yra tarsi du pagrindiniai veikėjai: jaunas vyras - pasakotojas, kuris prisimena ankstesnį Petro Sabaliūno gyvenimą, ir pats Sabaliūnas, kadaise turėjęs daug bičių, žemės, tačiau dabar einąs elgetauti. Pasakotojas labai atidus ir supratingas žmogus, gerbiantis ir išklausantis kitus. Petro Sabaliūno sūnus buvo jo vaikystės dienų draugas, gerai kadaise pažinojo ir patį elgetą: ,,Sabaliūnas mažus vaikus mylėjo ne mažiau nei savo bites, už tatai per bičkuopį jisai ne tik bitėmis, bet ir vaikais būdavo apspitęs“. Tačiau ,,Ubagas“ – didelė šeimos santykių šiurkštumo išraiška: sūnus išvaro tėvą iš namų, gailėdamas jam duonos kąsnio. Ir kurgi tokiam žmogui dėtis? Žmogui, kuris nereikalingas netgi jam artimiausiam asmeniui, jo sūnui? Sabaliūnas pasirenka elgetos dalią. Nors senukas apie savo skriaudas kalba atvirai, jis neapsimeta ir nevaizduoja nelaimėlio. Sabaliūnas sūnaus nesmerkia, nes supranta, jog ne tik sūnus yra kaltas dėl to, jog išvarė tėvą iš namų. Praeityje turėjęs jaukius namus ir gražią šeimą, dabar senukas supranta, jog prarado viską ir nebeturi visiškai nieko. Pasenęs ir ligotas jis tampa niekam nereikalingas, net ir savo vaikams. Rašytojas nori parodyti, kad senatvė baisi ne todėl, kad senka jėgos ar sunku pajudėti, o todėl, kad tampi niekam nereikalingas, ypač tada, kai tau tikrai reikia pagalbos. Kai tau reikia tokių dalykų kaip meilė, rūpestis, supratimas ir pagarba. Dalykų, kurie yra būtini, kad nesunyktų tavo dvasinis pasaulis. Skaitant kūrinį galima pamatyti, kokie žiaurūs būna tėvų ir vaikų santykiai, kokie vaikai gali būti nedėkingi savo tėvams už tai, jog juos augino ir mylėjo. Ir taip pat galime pamatyti, kokie atlaidūs tėvai savo vaikams. Novelė priverčia susimąstyti ir apgalvoti savo poelgius, savo santykius su tėvais. Priverčia pažadėti sau niekada taip nesielgti ir neapleisti savo tėvų.