Kokią įtaką tautinio atgimimo laikotarpiu turi iškilios asmenybės? (Kudirka, Marcinkevičius, Valančius)

Lietuvių tautinis sąjūdis – tai XIX a. pr. – XX a. pr. vykęs lietuvių kultūrinis ir politinis pasipriešinimas lenkėjimui ir rusinimui, siekęs nepriklausomos modernios tautinės Lietuvos valstybės atkūrimo. XIX–XX a. lietuvių tautos atgimimas į modernią visuomenę buvo daugialypis ir sudėtingas procesas. LDK pilietinio modelio nacija pasikeitė į filologinę visuomenę, o aktyvus inteligentijos vaidmuo menkino sulenkėjusios bajorijos vaidmenį tautos gyvenime. Tačiau pokyčiai lėmė ne tik nepripažintų asmenų atskirtį. Iš nacionalinio judėjimo buvo išstumti ir lenkiškai kalbėję, bet Lietuvos idėjai lojalūs asmenys, kurių indėlis į mūsų valstybę yra dažnai nuvertinamas. Kalba telkė lietuvių jėgas sunkiausiais XX a. periodais, bet atsitiktinai tapo politinių ir socialinių konfliktų dalimi. Filologinių nesutarimų užuominas bei jų įtaką galima įžvelgti ir šiandieninėje Lietuvos visuomenėje. Šiuo laikotarpiu buvo svarbios šios asmenybės: V. Kudirka, J. Marcinkevičius ir M. Valančius. Jie prisidėjo prie lietuviškos spaudos, lietuviško žodžio puoselėjimo, kuris yra ryškus jų kūryboje. Todėl šiandien savo kalboje skirsiu dėmesio šioms iškilioms asmenybėms. Vincas Kudirka – įžymus lietuvių nacionalinio judėjimo liberalinės srovės ideologas bei vadovas, vienas iš žymiausių XIX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei kritinio realizmo atstovų, talentingas publicistas. Rašytojas 1889–1905 m. pradėjo eiti naujas lietuvių laikraštis „Varpas“, kuris pakeitė „Aušrą“. Jį leisti sumanė Vincas Kudirka. Pa¬grindinis „Varpo“ tikslas – kelti Lietuvos ekonomiką ir kultūrą, ugdyti visuo¬menės sąmoningumą. Kudirka teigė, kad Tautinis sąjūdis turi įtraukti visus lietu¬vius. Tuomet tauta galės siekti politinio tikslo – autonomijos, o vėliau nepri-klausomybės. V. Kudirka ir jo kartos visuomeniniai veikėjai puikiai suprato savo vaidmenį. Imtis darbų dėl lietuvybės ragino autoriaus eilėraštis Labora: „Kol dar idealais, brol, besigėrėsi, / Siek prie idealo, tik doro ir aukšto, / O skubink! Paskui tu... jų išsižadėsi / Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.“ Eilėraštyje „Labora!” pateikiami aktualūs visuomeninio gyvenimo klausimai: raginama šviestis ir pasiaukojamai dirbti gimtojo krašto gerovei, ugdyti tautinį susipratimą, smerkiamas savanaudiškumas, išsižadėjus tautinių interesų dėl „trupinėlio aukso, gardaus valgio šaukšto”, išsigandus galimų kliūčių ir sunkumų. Žmogus, ypač jaunas, raginamas dirbti visuomenės labui.