Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pristatykite savo regioną keliais aspektais ir aptarkite jo kultūrinį savitumą
Ištrauka
Lietuva – nuostabus kraštas, kurio etnografiniai regionai pasakoja apie skirtingus istorinius faktus, kultūros savitumą ir išskirtinumą bei regiono gyventojų išskirtinio požiūrio bei tradicijų puoselėjimą. Etninės kultūros globos taryba Lietuvą siūlo skirstyti į penkis etnografinius regionus: Mažosios Lietuvos, Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos bei Suvalkijos. Kadangi šie metai yra paskelbti Etnografinių regionų metais, vertėtų prisiminti, kuo savas kraštas yra ypatingas ir išskirtinis. Toliau bus aptartas vienas iš miškingiausių Lietuvos etnografinių regionų – Dzūkija.
Dzūkijai priklauso didelė dalis miškų ir kitų, gamtos grožį atspindinčių objektų, todėl šis kraštas yra išskirtinis. Vienas iš pavyzdžių, pagrindžiantis tai, yra Dainavos giria, kuri laikoma didžiausių Lietuvos miškų masyvų, dominanti įvairių sričių specialistus, kadangi ši giria yra unikalus ir nepaprastai svarbus sudėtingos gamtinės sistemos atvejis: miškai, natūralūs vandens telkiniai, pelkės, slėniai, ir žmonių urbanizuotos teritorijos. Taip pat Dzūkija pasižymi kalvotomis teritorijomis – čia galima aplankyti tokias kalvas, kaip Juozapinės kalnas, Kuopynės kalnas bei, aukščiausia Lietuvos vieta – Aukštojo kalva (Aukštojas). Nors, Lietuva neturi kalnynų, kokius turi kitos šalys, tačiau Dzūkijos etnografinis regionas savo kalvotomis apylinkėmis siūlo nuostabų kraštovaizdį ir lankytinas vietas. Be abejo, kalbant apie Dzūkijos regioną ir jo kraštovaizdį formuojančius objektus, vertėtų paminėti ir rezervatus: Žuvintas – pirmasis Lietuvoje įsteigtas rezervatas, apimantis mažai žmogaus paliestą, natūralią įvairių tipų pelkę ir seklų apaugusį ežerą, kuris yra be galo svarbus Lietuvos biologinei įvairovei; Čepkelių rezervatas – tai vienas didžiausių pelkinių masyvų Lietuvoje. Rezervatai užtikrina ir saugo ne tik Dzūkijos, tačiau ir visos Lietuvos gamtą, jos išskirtinumą, todėl minėti rezervatai yra labai svarbūs Dzūkijos etnografinio regiono objektai. Apibendrinus viską, galima teigti, kad Dzūkijos regionas yra labai savitas savo gamtos išskirtinumu – rezervatais, kalvotomis vietovėmis bei miškų gausumu.
Turinys
- Planas
- I. Įžanga. Lietuva – nuostabus kraštas, kurio etnografiniai regionai pasakoja apie skirtingus istorinius faktus, kultūros savitumą ir išskirtinumą bei regiono gyventojų išskirtinio požiūrio bei tradicijų puoselėjimą.
- II. Dėstymas:
- 1. Dzūkijos etnografinio regiono gamtinės sąlygos.
- 2. Dzūkijos regionui būdingi verslai.
- 3. Dzūkijos krašto senovės aprangos išskirtinumas.
- 4. Dzūkijos regiono lankytinos ir turistinės vietos, išskirtinės pramogos. ,
- III. Išvada: Apibendrinant Dzūkijos regiono savitumą galima teigti, kad tai vienas gražiausių Lietuvos etnografinių regionų, pasižymintis ypatingu gamtos grožiu ir tradicijomis: dainomis, papročiais, amatais bei buities išskirtinumu. Visą tai Dzūkijos etnografinis regionas saugo, prižiūri ir leidžia pamatyti visiems norintiems supindami senovines tradicijas su moderniomis pramogomis ir paslaugomis, kurios pritraukia lankytoja patenkinti ne tik savo poreikius smagiai praleisti laiką, tačiau ir pažinti kraštą, jo žmones bei istoriją.
Reziumė
- Autorius
- linuxas
- Tipas
- Rašinys
- Dalykas
- Literatūra
- Kaina
- €1.89
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Kov 20, 2017
- Publikuotas
- 2016 m.
- Apimtis
- 4 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų