R. Granausko apysakos „Jaučio aukojimas“ ištraukos interpretacija

Romualdas Granauskas (kaip ir B. Radzevičius, A. Ramonas..) priklauso tai XX a. antrosios pusės rašytojų kartai, kurių kūryba ypač artima lyrinei prozai. Vaizduojamoji tikrovė čia sudvasinama ir supoetinama, buitis projektuojama į būtį.

Itin poetiška yra R. Granausko apysaka „Jaučio aukojimas“, paremta tikrais istoriniais faktais (priverstinis pagonių kuršių apkrikštijimas). Šis kūrinys išsiskiria metaforų, palyginimų gausa, sakinio ritmu, moderniu žvilgsniu į praeitį.

Apysaką sudaro trys dalys – trys labai ilgi sakiniai. Analizuojamoji ištrauka priklauso pirmajai daliai – sakiniui. Joje, beje, kaip ir visame kūrinyje, kalbama antruoju asmeniu (tu). Tai moderni pasakojimo forma. Pasirinkdamas tokį pasakojimo būdą, R. Granauskas atsisako subjektyvumo, pasakojimo centras čia nebėra individualus žmogaus buvimas. Kalbant antruoju asmeniu siekiama didesnio objektyvumo, kalbantysis į save žvelgia tarsi iš šalies.