Kūrėjas ir kūryba lietuvių literatūroje

Kūrėjo asmenybė, pasaulėžiūra atsispindi jo kūryboje. Lietuvių rašytojai patyrė skaudžių išgyvenimų Antrojo pasaulinio karo metais: treminai, emigracija, kalėjimai bei pokario klasių kovą. B.Sruoga buvo suimtas, įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje, Lietuvą palikęs A.Škėma , kurį laiką gyveno Vokietijos pabėgėlių stovykoje, vėliau išvyko į JAV, kur dirbo liftininku, ėmęs tolti nuo dvasininkų luomo, nesugebėjęs suderinti kunigo pareigų su kūryba V.Mykolaitis – Putinas atsisakė kunigystės. Visi šitie rašytojų išgyvenimai atspindi XX.a vidurio katastrofų literatūroje.

Kūryba, lietuvių literatūroje, yra vienas iš ginklų kovai prieš gyvenimo absurdą. XX a. rašytojo A. Škėmos psichologiniame intelektualiniame romane „Balta drobulė“ pagrindinis kūrinio veikėjas, Antanas Garšva , rašytojas, intelektualas, gyvenimo priverstas tenkintis išeivio dalia. Gyvenimas svetur – Amerikoje, poeto nelepina. Norėdamas išgyventi jis turi griebtis beprasmių darbų, kurie žemina jį kaip individualią asmenybę, kaip poetą. Garšva dirba liftininku viename iš motelių ir privalo vilkėti unifromą, su kurią jis jaučiasi praradęs individualybę, tapęs vien 87 numeriu, negalinčiu bendrauti su žmonėmis, nes privalo atlikti keltuvininko pareigas uždaroje, kalėjimą primenančioje keltuvo erdvėje. Garšva norėtu nusivilkti jį varžančią juokingą liftininko uniformą ir būti tiesiog kūrėju. Poezijos rašymu jis ne tik grumiasi su gyvenimo banalybe, bet ir aistringai, kone maniakiškai siekia išreikšti save, nori parašyti patį geriausią eilėraštį. Epizodas, kur atsiskleidžia A.Garšvos kūrybinė laisvė: „ Norėčiau būti akmeniu, vandeniu, mėnuliu, žvaigžde. Su akimis ir aplinkos pa­jutimu. Tenoriu stebėti ir žinoti stebėjimą. <...> aš noriu eiti vienas, neapdengta galva, ir te niekas man nepadeda“. A.Grašvos požiūris atsiskleidžia per istorinius įvykius: bolševikmečiu A.Grašvos bendraamžiai poetai norėjo, kad Garšva pakeistų eilėraščius ir turėtų kitokią prasmę, atsidūrimas Vokietijos pabėgelių stovykloje, kur susipažįsta su Vaidulionius, kuris rašo apie protevių žygdarbius, bet Garšva tai supranta absurdiškumą jo kūryboje