„ Asmenybės laikysena XX a. vidurio katastrofų literatūroje“.

Katastrofų literatūra, tai XX a. vidurio kūryba, kuri ieškojo būdų paliudyti ir suprasti tai, kam buvo labai sunku rasti žodžių. Kilus Antrajam pasauliniam karui, kurį Lietuvoje lydėjo dar ir žiaurūs pokario metai, pasirodė, kad griūva visos ankstesnės gyvenimo normos, įprastinės moralės ir žmogiškumo kategorijos. Tad kaip ir žmonės, taip ir literatūra atsidūrė tarp kraštutinių priešpriešų, tragiškų patirčių, baugių klausimų ir ateities nežinomybės.//Balys Sruoga sugebėjo išlaikyti savo stojišką asmenybės laikyseną net sunkiausiomis koncentracijos stovyklos salygomis ir visa tai perteikti savo autobiografiniame romane „ Dievų miškas