„Hipokrato priesaika“ (Senoji ir Atnaujinta)

Kas yra Hipokrato priesaika. Kodėl vis daznai primenama, kad medicinos studentas arba gydytojas yra prisiekęs Hipkrato priesaiką ir turėtų jos laikytis. Dauguma pasakytų, kad tiek senoji bei atnaujintoji Hipokrato priesaika yra medikų priimama priesaika yra ne kas kitas kaip būsimo ir esamo gydytojo etikos principai dirbant mediko darbą. Senoji Hipokrato priesaika buvo parašyta IV a. pr. Kr., tuo tarpu atnaujintoji arba naujoji Hipokrato priesaika 1997 m. Todėl amžiams bėgant pakito jos ir tekstas, požiūris į jį, bei atsirado patikslinimų ir naujovių. Šioje analizėjė pabandysime išsiaiškinti kokie panašumai ir skirtumai yra senosios ir naujosios Hipokrato priesaikos.

Senoji Hipokrato priesaika prasideda kreipimusi į senuosius graikų dievus, kurie yra susiję su žmonių sveikata ir prašoma būti juos liūdininkais, kad prisiekdamas šią priesaiką vykdys ją pagal sąžinę ir jėgas. Prisiekiu gydytoju Apolonu, Eskulapu, Higija ir Panacėja, taip pat šaukiuosi liudininkais visus dievus ir deives, kad šią priesaiką ir šį pasižadėjimą vykdysiu nepriekaištingai pagal savo jėgas ir sąžinę“. Žinant graikų mitologija, Senovės Graikijos dievai buvo nemirtingi, gyvendami Olimpe jie rūpinosi tais žmonėmis kurie jiems aukodavo, suteikdavo ypatingų galių, kurie jiems buvo paklusnūs. To prašoma ir Senojoje Hipokrato priesaikoje, dievų pagalbos ir palankumo. Tuo tarpu naujoje Hipokrato priesaikoje pats medikas duoda priesaiką pasikliaudamas savo sažine. Tai daugiau simbolinis, iškilmingas gestas savo mediko specialybės atstovams „Savo šeimos, mokytojų ir medicinos profesijos brolių akivaizdoje iškilmingai prisiekiu, kad, sutelkdamas visus savo sugebėjimus laikysiuosi šios priesaikos“. Taigi šių laikų priesaikoje jau nesikreipiama į dievus, o kreipiamasi į save, savo sažinę, prisiekiama kad bus dedamos visos jėgos padėti ligoniui ir akcentuojamas mediko profesijos įsipareigojimai, kitiems šios profesijos atstovams, mokytojams.