Menininko laikysena istorijos kryžkelėje (pagal A.Škėmos „Balta drobulę“)

Antanas Škėma rašytojas, susiklosčiusių istorinių aplinkybių priverstas pasitraukė į Vakarus, tačiau jis niekada neišdavė savo tėvynės, Lietuvos. Antro pasaulinio karo (sovietinės okupacijos) metu dauguma šviesuomenės buvo verčiami kurti Sovietų Rusiją šlovinančius veikalus. Nemažai poetų, dramaturgų, intelektualių žmonių pasidavė sovietų spaudimui, tarp jų garsi poetė Salomėja Nėris, rašytojas Petras Cvirka bei daugelis kitų. Salomėja Nėris sovietizacijos laikotarpiu parašė poemą apie Staliną, kuri užtraukė gėdą rašytojai ir įtartinumą sukelė jos visai kūrybai, kaip pati poetė teigė, tai buvo viena didžiausių jos padarytų klaidų, tad ji visą likusį gyvenimą paskyrė kaltės atpirkimui savo eilėraščiuose. Pasidavusių sovietų spaudimui žmonių buvo daug, tačiau tokių, kaip Antanas Škėma gerokai daugiau. Jau būdamas Jungtinėse Amerikos Valstyjose autorius parašė savo vieną žymiausių kūrinių „Balta drobule“, kuris pradžioje dėl savo modernumo susilaukė gana mažai dėmesio, tačiau šis avargardinis kūrinys po autoriaus mirties pakilo, kaip feneksas iš pelenų. Šiame kūrinyje pagrindinis herojus, kaip kūrinio autorius, buvo paveiktas daugybės istorinių aplinkybių. Kaip tai Antaną Garšvą paveikė, kaip menininką, aptarsiu šioje kalboje.