Ar svarbus žmogaus gyvenime pašaukimas?

Pašaukimas-tai palinkimas į kokį nors darbą, profesiją. Tai nėra tiesiog trumpalaikis pomėgis. Pašaukimas yra tai, ko tu sieki visą savo gyvenimą, todėl jis yra labai svarbus. Jį atrasti nėra lengva, tačiau tai daryti yra verta. Neatradę savojo pašaukimo mes gyventume be tikslo, veltui, tai sukeltų mums kančią. Tuo tarpu sekdami savo pašaukimo keliu galime tapti laimingi bei vykdydami savo darbą galime padėti kitiems.

Rasti savo pašaukimą yra be galo sunku, tačiau tai padaryti yra labai svarbu, nes gyvendamas be pašaukimo žmogus neturi tikslo,prasmės ir dėl to negali tapti laimingas. Žmogus, nežinodamas savo pašaukimo, gyvena monotonišką gyvenimą, dirba tai, ką turi dirbti, nesiekia nieko daugiau. Be to, jei žmogus dirba darbą, kuriam nejaučia pašaukimo, jis yra pasmerktas kentėti, nes toks darbas nesuteikia pakylėjimo, jis jam yra tarsi našta. Todėl savo pašaukimą yra būtina rasti, nes tik jis suteiks mums laimės bei prasmės gyventi. Tokia situacija buvo aktuali XIX- XX amžiuje. Šiuo laikotarpiu daugelis žmonių rinkosi kunigo profesiją, nes šis darbas buvo gerbtinas. Tačiau čia ir kilo problema-žmonės rinkosi tapti kunigais vien dėl statuso ir tik retas iš šių besirenančiųjų turėjo tikrą pašaukimą kunigystei. Tokie kunigai be pašaukimo atmestinai vykdė savo pareigas, buvo linkę veidmainiauti bei galų gale ir patys nebuvo visiškai laimingi, nes darė tai, kas jiems nebuvo miela. Tokia situacija yra aprašoma ir XX a. prozininko Vinco Mykolaičio- Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris taip pat pasirinko kunigystę. Jo pasirinkimui įtaką padarė jo tėvų norai, jo noras sustiprinti savo tikėjimą bei siekis nudirbti didelius darbus.