Šeima – svarbiausias uostas žmogaus gyvenime

Šeima - tai žmonės, kurie gyvena vienoje erdvėje, dalinasi pajamas, turi tą pačią pavardę, amžinai užsiėmę savais reikalais, tačiau randa laiko tave apkabinti, paguosti ar kartu pasidžiaugti. Tie, kurie šaukia vienas kitą: „mamyte”, „tėveli”, „dukryte”, „sūneli”, kurie kasdien paklausia, kaip kam sekėsi, švenčia šventes kartu, kurie bendrauja ir neįsivaizduoja gyvenimo be vieno kurio nors šeimos nario.
Svarbiausia, kad šeimos nariai mylėtų vieni kitus. Jei jų nesieja meilė, kad ir kaip jie stengsis – ryšiai nutrūks. Nepaprastai išsamus liguistų tėvo ir sūnaus santykių liudijimas atskleidžiamas F. Kafkos autobiografiniame dokumente „Laiskas tėvui“. Francas jautė nuolatinę tėvo, kaip autoriteto, baimę, tačiau taip pat norėjo prieš jo valdžią protestuoti, nors tai ir nepavykdavo. Taigi, galiausiai jų santykiai iširo. Tačiau dažniausiai šeimos narius siejanti meilė nugali viską. Apie tai rašo Antanas Vaičiulaitis apsakyme „Pelkių takas“. Dėl savo vaikų Matas Mateika sunkiai dirba nemėgiamą darbą. Jis ryžtasi sutemus eiti per pavojingą mišką norėdamas kuo greičiau grįžti namo ir pamaitinti alkanus vaikus. Juk kiekvienas žmogus turintis šeimą, nori, kad ji būtų laiminga ir jai nieko netrūktų.