M. Scotto Pecko knygos ,,Nepramintuoju taku“ refleksija

Gyvenimas yra sunkus. Ši trumpa frazė atrodo lyg mažas bereikšmis sakinys, tačiau perskaičius jį keletą kartų imi ir susimąstai, kad iš tiesų gyvenimas yra sunkus. Daugelis iš mūsų pajunta, supranta jog sunku gauti iš gyvenimo tai ko nori iš tiesų. Dažnai gyvenimas paberia mums daug iššūkių: skausmas, daugybę baimių, nevilties, liūdesio. Tai tik nedaugelis iš tų, kuriuos patiria kiekvienas žmogus. Žmogus tikrai bando pabėgti nuo visų savo problemų, o ne jas išspręsti. Manau, kad viskas būtų paprasčiau jei kiekvienai problemai žmogus rastų bent menką būdą kaip ją išspręsti.

Labai pažįstama situacija – finansų analitikės darbai. Dažnai ir aš atidėlioju darbus susijusius su studijomis. Tai įvairiausi atsiskaitymai, referatai todėl viskas lieka ,,paskutinei dienai“. Visų pirma atlieku tai kas man labiau patinka arba ką aš suprantu, o visa kita lieka pabaigai. Žinoma, sunku prisiversti parašyti darbą, jeigu tau tas dalykas ne prie širdies, bet rašai, nes žinai, kad reikia.

Tėvų neišprusimas smurto atžvilgiu yra labai didelė socialinė problema. Smurtas niekada neišspręs problemos. Smurtas ne aukos, bet budelio problema. Manau, puikus problemos būdas yra toks: ramiai susėsti visai šeimai prie arbatos puodelio ir aptarti,pasikalbėti ką vaikas daro blogai, paaiškinti jam kas yra gero, o kas ne. Išsiaiškinti savo šeimos pliusus ir minusus. Galima sakyti, kad kiekvienas šeimos narys, šiluma, meilė, supratingumas, pasitikėjimas – tikrosios šeimos vertybės, tarsi vienas didelis tinklas, tarsi šluota ir jeigu bent vienas šapelis iškris – šluota jau šluos ne taip, ji bus ne tokia, kokia buvo prieš tai. Lygiai taip pat yra ir su šeima bei jos santykiais. Daugumos problemų negalime išspręsti todėl, kad neskiriame tam laiko. Problemų negalima ignoruoti, jas reikia spręsti.