Radvilos Našlaitėlio laikais kelionės buvo varginančios, trukdavo labai ilgai ir visada turėjo labai konkrečius tikslus: piligrimystės, prekybos, studijų. Ką jūs manote apie šiuolaikines keliones, jų tikslus, per jas gaunamas žinias ir patirtį?

Radvilos Našlaitėlio laikais kelionės nebuvo betikslės ar atostoginės, iš kiekvienos kelionės buvo siekta naudos ne tik sau, bet ir visuomenei. Pats Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, kartografas, studijavęs Leipcige, Romoje ir Paryžiuje. Žymiausia jo kelionė buvo piligrimystės kelionė į Šventąją žemę šešiolikto amžiaus pabaigoje. Šios kelionės dėka buvo išleista knyga „Kelionė į Jeruzalę“, kurioje išdėstytos geografinės žinios ir pastebėjimai. Kaip žinome 16-tas 17-tas amžius nepasižymėjo dideliais technikos laimėjimais: sausuma žmonės keliaudavo arklių traukiamais vežimais, vandenyje gelbėdavo laivai, dėl šios priežasties kelionės trukdavo ilgai, būdavo nepatogios ir varginančios.

Šių laikų kelionės daug paprastesnės ir prieinamesnės. Tam didžiulę įtaką padarė 16-tame amžiuje įvykęs pramonės perversmas, kurio metu buvo išrastas garo variklis, atsirado pirmosios savaeigės transporto priemonės. Kuo toliau tuo labiau transportas vystėsi ir tobulėjo ir galiausiai ankstyvesnės, savaitėm trukusios kelionės dabar užtrunka vos kelias valandas. Tai mums leidžia nebe taip atsakingai rinktis kelionės tikslus ir keliauti vien tik savo malonumui, kelionę paverčiant atrakcija.