Tikrųjų vertybių svarba prarandančiame moralę pasaulyje

Šiuolaikinėje visuomenėje suvokimas apie tikrąsias, tradicines vertybes vis labiau nyksta, jos darosi neaktualios, po truputį yra išstumiamos iš žmogaus gyvenimo, nes jų vietą užima antivertybės, dėl kurių visuomenė tampi amorali, sumaterialėjusi, paviršutiniška. Žmones užvaldžius konkurencijai, jie išduoda savo įsitikinimus, todėl, mano supratimu, šiandien vienas iš aktualiausių ir diskutuojamų klausimų yra tikrųjų vertybių, įprasminančių individų būtį, grąžinimas. Žinoma, norint kažką keisti, pirmiausiai reikia, jog asmuo suvoktų, kurias vertybes galima vadinti tikrosiomis, sugebančiomis įprasminti būtį, o kurias padedančiomis įsišaknyti amoralumui. Rodos, atskirti gėrį nuo blogio nėra sunku, tačiau susidūrus su tam tikromis situacijomis, pavyzdžiui tuomet, kada žmogus turi priimti svarbų sprendimą, kuris nulems jo likusį gyvenimą, neretai asmuo ima mąstyti savanaudiškai, išsižada savo principų dėl asmeninės gerovės, visiškai negalvodamas apie tai, kaip jo pasirinkimas gali paveikti kitus. Būna ir tokių atvejų, kada žmogus praradęs viltį, praranda ir tikėjimą moralumą puoselėjančių vertybių svarba, ima vadovautis antivertybėmis. Visgi, nepaisant to, manau, jog šiandieną vis dar galima rasti žmonių, kurie net ir patyrę gyvenimo sunkumus, susidūrę su ribinėmis situacijomis, sugeba išsaugoti savo orumą, įsitikinimus bei suvokia, jog tikrosios vertybės praturtina mūsų dvasinį pasaulį, todėl yra svarbu jas puoselėti. Norėčiau pakalbėti apie tris iš jų: moralumą, atjautą bei vienas kito supratimą.