Laimės ir ateities nuojautos motyvai Antono Čechovo kūryboje

G. Bialij (Г. Бялый) teigia, kad Čechovo kūriniai vieni kitus papildo, atsispindi vieni kituose. Laimės ir ateities nuojautos motyvai plėtojami beveik visuose kūriniuose. Šiame darbe bus remiamasi A. Čechovo apsakymais „Gimtajame kampe“, „Agrastai“, „Ponia su šuniuku“, „Sužadėtinė“ ir dramomis „Trys seserys“ ir „Vyšnių sodas“.

Kūriniuose kartojasi laimės nuojautos leitmotyvas. Aštuoniadešimtaisiais metais mintis apie žmogiškąją laimę tapo centrine Čechovo kūryboje, kurioje vaizduojama prigimtinė žmogaus teisė į laimę ir šiandieninis (t.y. kūrinio laikmečio) pasaulis, kuris tą teię atima. Dramos „Trys seserys“ veikėjai Veršininas ir Trofimovas tiki, kad laimė jau netoli, nors dabar „visi tik valgo, geria, miega, paskui miršta“ (anot Andrejaus), tačiau ateityje žmonės žinos, kodėl gyvena, bus laimingi.