Juliaus Kelero dramos „A-B“ analizė

Julius Keleras- tai XX - XXI amžiaus poetas, dramaturgas bei fotografas. Pagrindis rašytojo kūrybos bruožas - egzistencinė problematika bei absurdo tematika. Šis rašytojas daugiausiai kūrė poeziją, tačiau didelį pripažinimą gavo ir buvo apdovanotas Antrajame Nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ už dramaturgijos rinkinį - „58 sapnai ir kitos vienaveiksmės pjesės". Šią knygą sudaro trys pjesės: „A-B (Antstolis-budelis)", „58 sapnai” ir „Taksi numeris penki”. Šiose pjesėse plėtojamos galios, komunikacijos, tapatybės, atminties ir žinojimo reliatyvumo temos, rašytojas bando pateikti savąjį atsakymą į šiuos klausimus. Visa tai būdinga ir mano analizuojamai pjesei „A-B (Antstolis-budelis)", kurioje vaizduojama, kaip antstolio padėjėjas, sėdintis kontoroje už stalo ir savo ilgą monologą kalbantis į telefono ragelį, plėtoja „galios", individo ir valstybės struktūrų priešiškumo temą.