Autobiografijos sąvokos atsiradimo istorija

Autobiografija – tai egzistavusio ar egzistuojančio asmens, įsipareigojusio sakyti tiesą, memuarinis pasakojimas apie save patį, kuris yra organizuotas chronologine seka arba probleminiais koncentrais. Tai toks pasakojimas, kuriame daug dėmesio skiriama autoriaus psichologijai, požiūriui į pasaulį, išgyvenimams. Pats žodžio autobiografija terminas, kaip teigiama italų literatūros enciklopedijoje, kilęs iš graikų kalbos (autos – pats + -bios - gyvenimas + - graphein - rašyti). Manoma, kad pirmą kartą terminą pavartojo William Taylor 1797m. periodiniame leidinyje Monthly Review, tačiau žinių ir tikslumo trūkumas neleidžia šios datos įvardinti kaip faktinės.

Prie autobiografijos tyrinėjimo labai prisidėjo Philippe Lejeune, o jo veikalas Autobiografinė sutartis tapo vienu svarbiausiu tolesnių tyrinėjimų šaltiniu. Šiame veikale P. Lejeune autobiografijos atsiradimą sieja su atskiro asmens, individo vertės atsiradimu bei tam tikros asmens koncepcijos susiklostymu. Žmogus, pasitelkdamas savo paties istoriją, pradeda aiškinti save. Didelis dėmesys yra skiriamas vaikystei ir paauglystei.