Gamtos tema įvairių autorių kūryboje

Poemoje stipriausias yra senosios valstietiškos arba agrarinės kultūros klodas. Žemdirbiui svarbiausia ir vienintelė yra jį maitinanti žemė. Tai, kas lemia žmogaus egzistenciją, jam yra šventa. Todėl žemė ir visa gamta su dangaus šviesuliais, nuo kurių priklauso darbų ciklas, žemdirbio sąmonėje yra sudvasinta, mitologizuojama, net savotiškai sudievinama. Galima teigti, kad valstiečio Dievas yra priartintas prie žemės, sutapatintas su gamta. Gamta senovės žemdirbiui yra magiška, nuolat atsinaujinanti gyvybės galia, kuri egzistuoja kaip amžinas laiko ratas, pereinantis keturis ciklus. Pavasarį gamta tarytum pabunda iš miego, prisikelia iš mirusiųjų; vasara yra gamtos darbų metas, kuriuose būtinai turi dalyvauti ir žmogus; rudenį