Kančia ir džiaugsmas lietuvių literatūroje

Kiekvienas literatūros kūrėjas – ar tai būtų rašytojas, ar poetas, ar dramaturgas – su savimi atsineša savitą požiūrį į pasaulį, išskirtinę pasaulėjautą, gyvenimišką patirtį bei dvasinius potyrius. Pastaruosius jis kūriniuose stengiasi įprasminti taip, kad išsakyti jausmai, emocijos paveiktų ne vieną skaitytoją. Bene dažniausiai ir stipriausiai išreiškiami jausmai - tai kančia ir džiaugsmas. Kodėl būtent šios viena kitai priešingos dvasinės būsenos tokios dažnos ir svarbios lietuvių literatūroje? Bandant atsakyti į šį klausimą, darbe bus remiamasi neoromantikų S. Nėries ir J.Aisčio kūryba.