Psichoterapijos metodų taikymas: psichodinaminė terapija

Įvadas

Psichodinamika – tai „psichinių jėgų žaismas ( t.y. tarpusavio sąveika)“. Svarbiausias vykstantis psichodinamikos pavyzdys – vidinis konfliktas. Terminas vidinis, arba intrapsichinis, konfliktas reiškia konfliktų tarp savasties dalių, pasižyminčių priešingu suvokimu arba emocija, kurių viena ir daugiau yra nesuvokiama. Tai gali reikšti problemišką elgesį arba simptomą.

Dinaminė psichoterapija. Jos pagrindas analitinis žmogaus supratimas ir požiūris, kuriuo pripažįstama psichologinių jėgų tarpusavio sąveika, nuolat kintanti, todėl ir dinaminė.

Dinaminės psichoterapijos dėmesio objektas – žmogaus pasąmonė ir jos įtaka sąmoningam jo funkcionavimui. Šios srities terapeutai ne tik nagrinėja nesąmoningus modelius, kuriuos formuoja vaiko ir tėvų santykiai, bet ir padeda pacientui pamatyti jų neadekvatumą ar net žalingą įtaką sveikatai.

Stengdamiesi padėti pacientui šios srities terapeutai jį analizuoja, mėgindami suprasti pasąmonėje fiksuotus jo funkcionavimo modelius bei vidinius konfliktus, kurie suformuoja vienokią ar kitokią asmenybės struktūrą ar sukelia sutrikimus. Dinaminės psichoterapijos pagrindinis klausimas yra „kodėl“. Šią psichoterapiją reikėtų rinktis ne tik turintiems psichikos ar psichologinių problemų, bet ir norintiems įsigilinti į save ir atverti giliausias sielos paslaptis.