Maisto medžiagų ir energijos preikis

15 skaidr.

Ištrauka

Organizmas maistą paverčia energijos atsarga, kuria galima bet kada pasinaudoti. Šis sudėtingas procesas prasideda nuo to, kad maistas skrandyje ir žarnyne virškinimo metu yra suskaidomas ir išsiskiria maistingosios medžiagos, tokios kaip gliukozė, riebiosios rūgštys ir amnorūgštys. Jos iš maisto absorbuojamos tiesiai į kraują ir paskirstomos ląstelėms visame kūne. Ląstelės gliukozę ir riebiąsias rūgštis panaudoja kaip kurą sudėtingoje cheminių reakcijų sekoje, reikalingoje energija išgauti.


Turinys

  • Svarbus ir maitinimosi dažnis bei maisto kiekio išdėstymas.
  • Jeigu valgoma 3 kartus per dieną, pusryčiams turi tekti apie 35 % energetinės vertės, pietums – 40 %, o vakarienei  apie 25 % maisto kalorijų kiekio.
  • Jei valgoma 5 kartus tai – pusryčiams – 30%, priešpiečiams – 10%, pietums – 30%, pavakariams – 10%, vakarienei – 20%,
  • Jei valgoma 6 kartus, tai atitinkamai – 20 %, - 10%, - 30 %, - 10 %, - 20 %, - 10 %.
  •  

Reziumė

Autorius
ievaaa1998
Tipas
Prezentacija
Dalykas
Biologija
Kaina
€1.15
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 17, 2017
Publikuotas
2017 m.
Apimtis
15 skaidr.

Susiję darbai

Mityba ir maisto medžiagos. Paruoštukė

Biologija Paruoštukė 2010 m. stella
Maistas–tai medžiaga, kurią gyvūnas gauna iš supančios aplinkos ir naudoja tai kaip energijos šaltinįar kūno dalių biosintezei. •Pavyzdžiui:Baltymai, Angliavandeniai, Riebalai ir kt. •Mityba–tai...

Medžiagų ir energijos apykaita

Biologija Prezentacija 2010 m. coldwater
Tai biologijos atsiskaitomasis darbas - pranešimas apie tai, kaip organizmai apsirūpina energija. Aptariami du svarbiausi procesai - fotosintezė ir viduląstelinis kvėpavimas.

Maisto medžiagos: baltymai

Biologija Prezentacija viktorijag
Tai su maistu gaunamos natūralios ir sintetinės cheminės medžiagos, aprūpinančios organizmo ląsteles energija. Jos taip pat yra ir žaliava gyvybiniams organizmo procesams bei...