Rašto raida (nuo iki)

§Primityvus žmogus savo gyvenimo patirtį saugodavo atmintyje ir perduodavo ją žodžiu, bet plečiantis žmogaus žinioms apie pasaulį ir didėjant jo gamybinei patirčiai, toks žinių perdavimo būdas tapo nepakankamu.

§Raštas dažnai apibrėžiamas kaip kalbos grafiška fiksacija tam tikrais sutartiniais ženklais, kurios tikslas išlaikyti kalbos turinį ilgesniam laikui. Rašyta kalba leidžia bendrauti su neesančiu klausytoju (skaitytoju), tai ir yra jos specifinė savybė. Turėdami tokią aiškią ir nesudėtingą rašto sistemą su keliomis dešimtimis raidžių, mes sunkiai suvokiame abėcėlės išradimo genialumą ir neįsivaizduojame to ilgo tobulėjimo kelio, kurį nuėjo raštas, kol tapo tikslus minčių reiškimo įrankis.